.JPG)
Duarte Pacheco Pereira
Duarte Pacheco Pereira (Lisboa,? — 1533) foi um navegador, militar e cosmógrafo português. Filho de João Pacheco e Isabel Pereira nasceu em Lisboa (afirma-se ainda que em Santarém) entre 1443 e 1450.Tendo fugido para a Espanha, retornou à época da Crise de 1383-1385, apoiando o Mestre de Avis, com quem conseguiu recuperar todos os seus bens, tornando-se um dos conselheiros do novo monarca.
É, assim, o primeiro roteiro de navegação português a mencionar a costa do Brasil e a abundância de pau-brasil (Caesalpinia echinata), nela existente. No Atlântico Sul, entre as ilhas oceânicas, apresenta, com suas "ladezas" (latitudes) conhecidas à época.
Em 1511 comandou uma frota enviada em socorro a Tânger, sob cerco das forças do Rei de Fez. Desposou no ano seguinte a D. Antónia de Albuquerque que recebe do Rei um dote de 120.000 reais, que lhe será entregue em fracções, até 1515.
Em 1519 foi nomeado capitão e governador de São Jorge da Mina, onde serviu até 1522. Veio sob prisão para Portugal por ordem de D. João III pela acusação de contrabando de ouro, embora actualmente ainda não se conheçam os reais motivos de tal decisão do monarca.
A lenda de Duarte Pacheco Pereira desenvolveu-se após a sua morte. Luís de Camões, n'Os Lusíadas chama-lhe Grão Pacheco Aquiles Lusitano. Mais tarde, no século XVII, Jacinto Cordeiro consagrou-lhe duas comédias bastante longas em castelhano e, Vicente Cerqueira Doce, um poema em dez cantos, de que se perdeu o rasto.
Ele é o autor do Esmeraldo de situ orbis, obra que ficou incompleta e que constitui um roteiro comentado das costas ocidental e oriental de África.
De acordo com um de seus mais importantes biógrafos, o historiador português Joaquim Barradas de Carvalho, que viveu exilado no Brasil na década de 1960, Duarte Pacheco foi um génio comparável a Leonardo da Vinci.
Duarte Pacheco Pereira
Duarte Pacheco Pereira, (Lisbon ? — 1533) called the Great, was a 15th century Portuguese sea captain, soldier, explorer and cartographer. Son of João Pacheco and Isabel Pear was born in Lisbon (he affirms in Santarém) between 1443 and 1450. Having run away for Spain, he returned to the time of the Crisis of 1383-1385, supporting the Master of Avis, with who obtained to recoup all its goods, becoming one of the council members of the new monarch.
In his youth he served as the King of Portugal's personal squire. In he year of 1455, having graduated with honors, he was awarded a study fellowship from the monarch himself. Later on, in 1488 he explored the west coast of Africa. His expedition fell ill with fever and lost their ship. Pacheco Pereira was rescued from the island of Príncipe in the Gulf of Guinea by Bartolomeu Dias when Dias was returning from rounding the Cape of Good Hope for the first time.
The knowledge he collected from Dias expedition as well as his own explorations granted him the post of official geographer of the Portuguese monarch, who lived in Lisbon (1490). In 1494 he signed the Pope-sanctioned Treaty of Tordesillas, which shared the non-Christian world between Portugal and Spain.
In 1498 D. Manuel I puted him in charge it of a private expedition, organized with purpose to recognize the situated zones beyond the line of landmark of Tordesilhas, expedition that, started from the Archipelago of Green Handle, finished with the discovery of Brazil, in some point of the coast between the Maranhão and Pará, exactly enters the months of November and December of this year. From there, it would have followed the North coast, reaching the estuary of the river Amazon and the island of the Marajó.
It is, thus, the first script of Portuguese navigation to mention the coast of Brazil and the abundance of wood-Brazil (Caesalpinia echinata), in existing it. In the South Atlantic, between the oceanic islands, it presents, with its " ladezas" (latitudes) known to the time.
In 1511 he commanded a fleet sent in aid Tânger, under the forces of the King of Made. He married in the following year the Dna. Antónia de Albuquerque that receives from the King one endows with 120.000 Reals, that will be delivered to her in factions, up to 1515.
In 1519 he was nominated as captain and governor of the São Jorge of the
Mine, where he served up to 1522. After awhile he was under arrested for Portugal in order of D. João III for the gold contraband accusation, even so currently not yet knows the real reasons of such decision of the monarch.
The legend of Duarte Pacheco Pear tree developed after his death. Luis of Camões, n' The Lusíadas calls him Supreme Pacheco to it Aquiles Lusitano. Later, in century XVII, Jacinth Lamb consecrated two sufficiently long comedies to him in Castilian and, Vicente Cerqueira Candy, a poem in ten songs, about how he lost the track.
He is author of the Esmeraldo of situ orbis, work that was incomplete and which constitutes of the commented scripts about the occidental coasts of Africa.
According to one of its most important biographers, Portuguese historian Joaquim Barradas de Carvalho, who lived in exile in Brazil in the 1960s, said that Duarte Pacheco was a genius comparable to Leonardo da Vinci.
Duarte Pacheco Pereira
Duarte Pacheco Pereira (Lisabonoje? - 1533) vadintas Didžiuoju, buvo 15 amžiaus Portugalijos jūrų kapitonas, kareivis, tyrinėtojas ir kartografas. Sūnus João Pacheco ir Isabel Pear gimė Lisabonoje (Santarém) tarp 1443 ir 1450. Pabėgęs iš Ispanijos, jis sugrįžo į Krizės laikus 1383-1385, palaikydamas Meistrą Avis, su tuo, kas gavo, kad kompensuotų visas jos prekes, tapdamas vienu iš naujų monarcho tarybos narių.
Jaunytsėje jis tarnavo kaip Portugalijos Karaliaus asmeninis ginklanešys . 1455 metais, gavęs diplomą su pagyrimu, jį apdovanojo studijavimo draugija iš monarcho savarankiškai. Vėliau, 1488 jis ištyrė Afrikos vakarinę pakrantę. Jo ekspedicijos nariai susirgo karštine ir prarado laivą. Pacheco Pereira buvo išgelbėtas Príncipe saloje Gvinėjos įlankoje, jį išgelbėjo Bartolomeu Dias, kai Dias sugrįžo iš Gerosios vilties kyšulio apiplaukdamas jį pirmą kartą.
Žinios, kurias jis surinko iš Dias ekspedicijos taip pat ir iš savų tyrinėjimų suteikė jam pažymą kaip oficialaus geografo Portugalijos monarcho, kuris gyveno Lisabonoje (1490). 1494 jis pasirašė Popiežiaus sankcionuotą Sutartį Tordesillas, kuris dalinosi nekrikščionišku pasauliu tarp Portugalijos ir Ispanijos
1498 D. Manuel I padarė jį atsakingu už privačią ekspediciją, organizuotos su tikslu atpažinti išdėstytas zonas už linijos orientyro Tordesilhas, ekspedicija, kuri pradėta nuo Salyno Žalios Rankenos, baigtos su Brazilijos atradimu, nuo vieno pakrantės taško tarp Maranhão ir Pará, tiksliai įeina į lapkričio ir šių metų gruodžio mėnesius. Nuo ten, tai būtų sekę Šiaurės pakrantę, siekiant Amazonės upės žiotis upės ir Marajó salą.
Tai yra, pirmas portugalų įrašas, kuris paminėtų Brazilijos pakrantę ir brazilijos medienos gausą (Caesalpinia echinata), egzistuojant. Pietų Atlante, tarp okeaninių salų, tai pristatoma, kaip jo "ladezas" (platumos).
1511 jis komandavo flotilei, nusiųstai padėti Tânger, tai vyko Karaliaus pavedimu. Kitais metais jis vedė Dna. Antónia de Albuquerque, kuri gaudavo iš Karaliaus 120.000 realiju, kuriuos tieks jai frakcijose, iki 1515.
1519 jis buvo paskirtas kaip kapitonas ir São Mano Jorge gubernatorius, kur jis tarnavo iki 1522. Po to, kai kurį laiką jis buvo po suimtas Portugalijos tvarka pagal D. João III nurodymą dėl aukso kontrabandos, tačiau dar ir šiuo metu niekas nežino tikrų priežasčių apie tokį monarcho sprendimą.
Legenda apie Duarte Pacheco Pear medį, vystoma ir po jo mirties. Luis Camões, n' Lusíadas vadina jį Aukščiausiu Pacheco į tai Aquiles Lusitano. Vėliau, XVII, Jacinth Lamb paskyrė dvi pakankamai ilgas komedijas jam Kastilijos gyventojo ir, Vicente Cerqueira Candy, poema susidaro iš dešimt dainų, apie tai, kaip jis pasiklydo.
Jis yra autorius Esmeraldo situ orbis, darbo, kuris buvo neužbaigtas ir kuris sudaro iš patvirtintų raštų apie vakarines Afrikos pakrantes.
Pagal vieną svarbiausių biografų, Portugalijos istoriko Joaquim Barradas de Carvalho, kuris buvo ištremtas į Braziliją 1960-aisiais, pasakė, kad Duarte Pacheco buvo genijus, lyginant su Leonardo da Vinčiu.
corrigido
ResponderEliminar