Madredeus – Faluas do Tejo

Faluas,

Vaga lembrança

Qu'eu de criança

Guardei para mim

Se as vejo ainda

Às vezes no Tejo

Revivo a alegria

Do tempo em que via no rio a passar

Faluas do Tejo

Que eu via a brincar

E agora não vejo

No rio a passar

Faluas vadias

Que andavam ali

Em tardes perdidas

Qu'eu nunca esqueci

E era tanta à beleza

Que essas velas ao sol vinham criar

Belo quadro da infância

Que ainda não se apagou

E eu tenho a certeza

Que as Faluas do Tejo hão-de voltar

Outra vez a Lisboa

Madredeus – Tejo laivai

Laivai,

Miglotas prisiminimas,

Kurį nuo vaikystės

Saugau savyje.

Ir kai juos vis matau

Kartais plaukiant Tejo

Vis dar išgyvenu džiaugsmą

To meto, kai matydavau praplaukiančius upe.

Tejo laivai,

Kuriuos matydavau bežaidžiant,

O dabar nebematau

Praplaukiančių upe.

Laivai bastūnai,

Kurie praplaukdavo čia

Prarastomis popietėmis,

Kurių niekada nepamiršiu.

Ir buvo tiek daug grožio,

Kurį šios žvakės sukurdavo saulėje,

Nuostabus vaikystės paveikslas,

Kurio vis dar nepamiršau.

Ir aš tvirtai žinau,

Kad Tejo laivai sugrįš

Dar kartą į Lisaboną.