Pedro Abrunhosa
Tudo o que eu te dou
Eu não sei, que mais posso ser
um dia rei, outro dia sem comer
por vezes forte, coragem de leão
as vezes fraco assim é o coração
eu não sei, que mais te posso dar
um dia jóias noutro dia o luar
gritos de dor, gritos de prazer
que um homem também chora
quando assim tem de ser
Foram tantas as noites sem dormir
tantos quartos de hotel, amar e partir
promessas perdidas escritas no ar
e logo ali eu sei...
Tudo o que eu te dou
tu me das a mim
tudo o que eu sonhei
tu serás assim
tudo o que eu te dou
tu me das a mim
e tudo o que eu te dou
Sentado na poltrona, beijas-me a pele morena
fazes aqueles truques que aprendeste no cinema
mais peço-te eu, já me sinto a viajar
para, recomeça, faz-me acreditar
"Não", dizes tu, e o teu olhar mentiu
enrolados pelo chão no abraço que se viu
é madrugada ou é alucinação
estrelas de mil cores, ecstasy ou paixão
hum, esse odor, traz tanta saudade
mata-me de amor ou da-me liberdade
deixa-me voar, cantar, adormecer…
Pedro Abrunhosa
Viską, ką tau duodu
Aš nežinau, kas dar gali būti
vieną dieną – karalius, kitą – be maisto,
kartais stiprus, drąsus kaip liūtas,
kartais silpnas kaip ir širdis,
aš nežinau, ką dar galiu duoti,
vieną dieną – papuošalus, kitą – mėnulį,
skausmo šauksmai, malonumo šauksmai,
vyras irgi verkia,
kai ateina laikas.
Tiek bemiegių naktų,
daug viešbučio kambarių, ir meilė iš
prarastų pažadų, įrašytų ore
ir žinau....
Viską, ką tau duodu,
tu man duodi,
viskas apie ką svajojau,
turi išsipildyti
viskas, ką tau duodu,
tu man duodi,
ir viskas, ką tau duodu...
Sėdintį ant sofos,
bučiuoji mane, mano tamsią odą,
darai triukus, išmoktus iš filmų,
aš tavęs maldauju dar, atrodo lyg keliauju
vis iš naujo, priverti mane tikėti.
nusiridenęs ant žemės, įsivaizduojamam glėby,
tai aušra arba haliucinacija,
tūkstančio spalvų žvaigždės, ekstazė ir aistra,
mm, tas kvapas, atneša tiek nesuvaldomo ilgesio,
nužudyk mane iš meilės arba duok laisvę,
leisk man skristi, dainuoti, miegoti...