José Saramago and "Blindness"

    Few weeks ago, in a bookstore, I bought a book of  Portuguese writer José Saramago called „Blindness“. I have heard a lot of good comments about this writer, but I wasn't interested in his work (how poorly it sounds now!). But despite that, I was walking around the bookstore when I  saw his books on a shelve.  I touched them, had a glimpse on what‘s inside, my curiosity kicked in. In my head there was only one thought: „I need to buy it...“. I had no regrets, the book „Blindness“ was worth all my money which I paid and even more. Pages were just melting in my hands, the plot got me so deep inside that I didn't want to put book away.

Some facts about José Saramago:

•  José de Sousa Saramago (16 November 1922 – 18 June 2010) was a Portuguese writer. His works, some of which can be seen as allegories, commonly present subversive perspectives on historic events, emphasizing the human factor.
•  Awarded the 1998 Nobel Prize in Literature.
• More than two million copies of Saramago's books have been sold in Portugal and his work has been translated into 25 languages.
• Some books: „The Gospel According to Jesus Christ“,  „Blindness“, „Death with Interruptions“," A Viagem do Elefante“,  „Journey to Portugal: In Pursuit of Portugal's History and Culture“
• He was an atheist who defended love as an instrument to improve the human condition.
• He was self-described pessimist.
• Saramago married Ilda Reis in 1944. Their only daughter, Violante, was born in 1947. In 1986 he met Spanish journalist Pilar del Rio. They married in 1988 and remained together until his death in June 2010. Del Río is the official translator of Saramago's books into Spanish.
• In 1992, the Portuguese government under Prime Minister Aníbal Cavaco Silva ordered the removal of „The Gospel According to Jesus Christ“ from the European Literary Prize's shortlist, claiming the work was religiously offensive. As a result, Saramago and his wife moved to Lanzarote, an island in the Spanish Canaries.
• The writers he found himself most frequently compared with were Jorge Luis Borges, Franz Kafka and his compatriot Fernando Pessoa.
•  Saramago's experimental style often features long sentences, at times more than a page long. He used periods sparingly, choosing instead a loose flow of clauses joined by commas.
• When asked to describe his daily writing routine in 2009, Saramago responded: "I write two pages. And then I read and read and read."

      

The action in novel „Blindness“ is taking part in unnamed city, probably in Lisbon.  City gets taken by an epidemic named „white blindness“ . People just suddenly go blind, the disease expands with a speed of lightning, leaving no one behind, creating shock and panic. Everywhere around the country shelters are being set up for those unfortunate people, but the readers are looking at one half-empty hospital, which is filled by blind people within few days.  Soon in this small society forms a structure, which consists of executioners and victims. The grotesque representation of people who are helpless like children and kicked out of normal life's  becomes a story of humiliation. Seems like everything what is humane, every normal rates and boundaries of life, religion, culture and traditions are destroyed by the blindness.

       Blindness – is not just even physical weakness, it‘s  a metaphor of an incredible humanity degradation. Is it more simple when you can‘t see because then you don‘t need to worry about anything? Is it easier to live when you can‘t see what you don‘t want to see? Are people going to keep just a small amount of humanity in this world? The answers to these and  lots of other questions are being searching in novel „Blindness“.

      Now José Saramago is one of my favorites writers. Few days before I bought other this author book named „Death with Interruptions“. And I almost finished to read it! I want to recommend to read at least  one of many his books to understand what is a really mature, valuable and interesting literary work.

Obrigado, José Saramago!

            Prieš kelias savaites knygyne įsigijau portugalų rašytojo José Saramago knygą „Aklumas“. Apie šį rašytoją buvau girdėjus daug gerų atsiliepimų, tačiau jo kūryba suinteresuota nebuvau (kaip prastai tai skamba dabar!). Ir visgi vaikštant po knygyną, lentynoje pamačius jo knygas, jas palietus, pavarčius rankose, sukirbėjo smalsumas, galvoje sukosi  tik viena mintis: „privalau tai įsigyti...“.  Nenusivyliau, knyga "Aklumas" buvo verta visų pinigų, kuriuos sumokėjau ir netgi daugiau. Puslapiai tirpte tirpo rankose, siužetas įtraukė taip giliai, jog nesinorėjo padėti knygos į šalį.

          

      Keletas faktų apie José Saramago:

•      José de Sousa Saramago (1922 m. lapkričio 16 d. – 2010 m. birželio 18 d.) buvo portugalų rašytojas. Kai kurie jo kūriniai gali būti suprasti kaip alegorijos, o istoriniuose įvykiuose pabrėžiamas žmogaus faktorius.
•      1988 m. gavo Nobelio literatūros premiją.
•      Vien Portugalijoje parduota daugiau nei 2 mln. jo knygų, kurios taip pat išverstos į 25 kalbas.
•     Keletas knygų: „Evangelija pagal Kristų“, „Aklumas“, „Kai mirtis nusišalina“, „Dramblio kelionė“, „Kelionė į Portugaliją: Portugalijos istorijos ir kultūros vaikymasis“.
•       Jis buvo ateistas, kuris manė, kad meilė yra instrumentas pagerinti žmonių būvį.
•       Jis save apibūdindavo kaip pesimistą.
•       Saramago vedė Ilda Reis 1944 metais. Jų vienintelė dukra Violante gimė 1947 metais. 1986 jis sutiko ispanų žurnalistę Pilar del Rio. Jie susituokė 1988 metais ir liko kartu iki jo mirties - 2010 metų birželio mėnesio.
•     1992 metais, Portugalijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Anibal Cavaco Silva,  išleido įsakymą pašalinti „Evangelija pagal Kristų“ iš Europos Literatūrinių Apdovanojimų sąrašo, kadangi kūrinys buvo religiškai žeidžiantis. Dėl šios priežasties Saramago su savo žmona persikėlė į Lanzarotą, salą Ispanijos pietuose.
•     Rašytojai, su kuriais jis lygino savo kūrybą buvo: Jorge Luis Borges, Franz Kafka ir jo tėvynainis Fernando Pessoa.
•       Saramago eksperimentinis rašymo būdas dažnai pasižymi ilgais sakiniais, kartais daugiau nei puslapio ilgumo. Taškus jis naudojo taupiai, vietoj jų naudodamas kablelius išreikšti laisvai minčių tėkmei.
•       Paprašytas apibūdinti savo kasdieninę rašymo rutiną, 2009 metais Saramago atsakė: „Aš parašau du puslapius. Ir tada aš skaitau ir skaitau ir skaitau“.

         Romano "Aklumas" veiksmas plėtojamas neįvardytoje vietovėje, mieste, tikriausiai Lisabonoje. Miestą apninka aklumo epidemija – žmonės apanka staiga, liga plinta žaibiškai, neaplenkdama nė vieno, sukeldama šoką bei visuotinę paniką. Visoje šalyje steigiamos prieglaudos tokiems nelaimėliams, bet skaitytojai stebi vieną apytuštę ligoninę, kuri per keletą dienų pripildoma aklųjų. Netrukus šioje mažytėje bendruomenėje susiformuoja struktūra, kurią sudaro budeliai ir aukos. Groteskiškas bejėgių lyg vaikai ir išmestų iš paprasto gyvenimo žmonių vaizdavimas tampa pažeminimo istorija. Paminama visa, kas žmogiška, visos įprastos visuomenės gyvenimo normos ir ribos, tarsi apakęs pasaulis būtų netekęs pamatų, suformuotų religijos, tradicijų ir kultūros.

      Aklumas – ne tik fizinė negalia, bet ir įspūdinga žmogiškumo degradavimo metafora. Paprasčiau nieko nematyti, kad nebūtų dėl ko jaudintis? Lengviau gyventi nematant to, ko nesinori matyti? Ar tokiame pasaulyje pavyks išsaugoti žmogiškumo likučius? Kokios yra pažeminimo ribos? Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų ieškoma romane „Aklumas“.

          Šiuo metu José Saramago yra vienas iš mėgstamiausių mano rašytojų. Prieš kelias dienas nusipirkau kitą šio autoriaus knygą pavadinimu "Kai mirtis nusišalina". Ir beveik baigiau ją skaityti! Rekomenduoju perskaityti bent vieną iš daugybės šio rašytojo knygų, kad suprasti, kas yra tikras brandus, vertingas ir įdomus literatūros kūrinys.