Paredes de Coura Festival /

For more than twenty years the Paredes de Coura Festival has been stirring with music, and in 2013 it grows even more with Vodafone’s sponsorship. This investment by the brand reinforces its connection with music outside big urban centres, and counts with a discerning line-up, aligned with the musical positioning of the Vodafone FM radio, which is associated with the festival. Vodafone Paredes de Coura stands out from the other summer festivals due to the differentiating musical experience that it provides to its visitors, in an environment and scenery that are unique to the country.
 
The aesthetic and conceptual complicities between Vodafone and the festival became more refined in 2012, boosted by the experience of the Vodafone FM stage experience and the activities carried out by Yorn at the festival site, and will return in full force for the next edition. In the natural amphitheatre in the Taboão River Beach, Vodafone Paredes de Coura will be the stage for the revelation of new talents, confirmation of the hopes of the national and international music scenes, acclaim of some and delight of all. The Paredes de Coura Festival has long been recognized by the audience, but also by the artists that this year placed it on the shortlist for nominees for the Europe Festival Awards in the category “Artists’ Favourite Festival”.

Jau daugiau nei dvidešimt metų šis muzikinis festivalis, kuris su kiekvienais metais keičia savo veidą muzikine prasme, šeis metais jis auga dar labiau, nes turi gerus partnerius. Todėl turint tokį investuotoją kaip Vodafone, festivalis sustiprėja muzikine prasme, ir siūlo atlikėjus plačiai žinomus visame pasaulyje, kurių paprastomis jėgomis ir pajėgomis nebūtų įmanoma pasikviesti. Šis festivalis išsiskiria iš kitų Portugalijos festivalių, vien dėl to, kad organizatoriai šį festivalį nori padaryti unikaliu, tiek savo dekoracijomis tiek aplinka tiek muzika.

Natūraliame gamtos amfiteatre Taboao upės paplūdimyje, bus pristatomi nauji talentai, bei visiems puikiai žinomi muzikos atstovai kurie yra sulaukę jau ir pasaulinio pripažinimo. Festivalis jau seniai turi pasitikėjimą ir pripažinimą besilankančios čia auditorijos, o taipogi ir atlikėjų. O be viso to, šiais metais festivalis Paredes Coura yra nominuotas Europos festivalių apdovanojimuose kategorijose "artistas", bei  "mėgstamiausias festivalis".


http://www.youtube.com/watch?v=fLcoNEgpu0o

A minha dia

Olá! Chamo – me a Gintarė. Eu sou estudante na universidade Vytautas Magnus. Eu estudo Pública comunicação. Sou de Kaunas, na Lituânia. Eu moro com minha família. Eu levanto – me ás 08:00, ás  08:30 tomo um duche. Eu tomo o pequeno – almaço sempre em casa. Eu como uma omleta com saladas e café com leite. Eu vou para a universidade ás 10:00 e ás 15:00 almaço com a amiga num restaurante. Eu janta ás 19:00 e deita – me sempre ás 02:00. Eu adoro fins de semana. Fim semana me encontro com minhas amigas.

 

Vinho verde

 

 



Vinho Verde is a Portuguese wine that originated in the historic Minho province in the far north of the country. The modern-day 'Vinho Verde' region, originally designated in 1908, includes the old Minho province plus adjacent areas to the south. In 1976, the old province was dissolved.

Vinho Verde is not a grape varietal. The name literally means "green wine," but translates as "young wine", as opposed to mature wine. It may be red, white or rosé, and it is meant to be consumed within a year of bottling.

The region is characterized by its many small growers, which numbered more than 30,000 as of 2005. Many of these growers train their vines high off the ground, up trees, fences, and even telephone poles so that they can cultivate vegetable crops below the vines that their families may use as a food source. Most countries limit the use of the term Vinho Verde to only those wines that come from the Minho region in Portugal. In Europe, this principle is enshrined in the European Union by Protected Designation of Origin (PDO) status.

 

Styles

The Vinhos Verdes are light and fresh. At less than one bar of CO₂ pressure, they do not quite qualify as semi-sparkling wines but do have a definite pétillance. The white Vinho Verde is very fresh, due to its natural acidity, with fruity and floral aromas that depend on the grape variety. The white wines are lemon- or straw-coloured, around 8.5 to 11% alcohol, and are made from local grape varieties Loureiro, Arinto, Trajadura, Avesso and Azal. Vinho Alvarinho is made from Alvarinho grapes, from a small designated sub-region of Monção and Melgaço. It has more alcohol (11.5 to 14%) and ripe tropical aromas. The reds are deep red and tannic, and are mostly made from Vinhão, Borraçal and Amaral grapes. The rosés are very fresh and fruity, usually made from Espadeiro and Padeiro grapes.

Vinho Verde tai portugališkas vynas, kuris pradėtas gaminti istorinėje Minho provincijoje tolimoje šalies šiaurėje. Šių dienų "Vinho Verde" regionas, atsiradęs 1908 metais, apima senąją Minho provinciją bei kitas aplinkines teritorijas pietuose. 1976 metais senoji provincija išnyko.

Vinho Verde nėra vynuogių rūšis. Pavadinimas pažodžiui reiškia "žalias vynas", bet verčiasi kaip "jaunas vynas", priešingai nei brandusis vynas. Jis gali būti raudonas, baltas arba rožinės spalvos bei turi būti suvartotas per metus nuo tos datos kada yra supilstomas į butelius.

Regionas pasižymi smulkių vynuogynų augintojų įvairove, kurių yra suskaičiojama apie 30 000 nuo 2005 metų. Dauguma šių augintojų vynmedžius augina aukštai nuo žemės, ant medžių, tvorų ar netgi telefonų stulpų, taip vienu metu gali būti auginamos daržovės ir vynuogės,  o jų šeimos šiuos produktus gali vartoti kaip maisto šaltinį. Dauguma šalių Vinho Verde terminą leidžia vartoti tik tam vynui, kuris yra kilęs iš Minho regiono Portugalijoje. Europoje šis principas yra įteisintas Europos Sąjungos pagal  saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) statusą.

Rūšys

Vinhos Verdes vynai yra šviesūs ir gaivūs. Dėl labai mažo CO2 slėgio, jie negali būti priskiriami prie pusiau putojančio vyno rūšies, tačiau turi panašių jam savybių. Baltasis Vinho Verde yra labai gaivus, jo natūralus rūgštingumas dera su vaisių ir gėlių aromatais, kurių stiprumas priklauso nuo vynuogių rūšies. Baltasis vynas yra citrinų arba gelsvos spalvos , apie 8,5 - 11% stiprumo ir yra pagamintas iš vietinių Loureiro, Arinto, Trajadura, Avesso ir Azal vynuogių įvairovės. Vinho Alvarinho yra pagamintas iš Alvarinho vynuogių, mažame Monção ir Melgaço regione. Jis turi daugiau alkoholio (nuo 11,5 iki 14%) ir turi prinokusių tropinių vaisių aromatą. Raudonasis vynas yra tamsiai raudonas ir dažniausiai gaminamas iš Vinhão, Borraçal ir Amaral vynuogių. Rožinis vynas yra vaisinis ir labai gaivus, dažniausiai gaminamas iš Espadeiro ir Padeiro vynuogių.

Carlos Lopes – important Portuguese athlete/ Carlos Lopes – reikšmingas Portugalijos lengvaatletis

Why Carlos Lopes is important in the history of Portugal sport? Well, he is the first sportsman who has won the first Olympic gold medal for Portugal country. Due to this achievement, Carlos Lopes is considered to be a hero of Portugal country. Carlos Lopes born on February 18th, 1947. When he was a young kid, he wanted to play a football. Though, a father of Carlos urged him to get involved in athletic sports. When Carlos was 20 years old (1967), he joined the sport club and started practising to be a long distance runner. Carlos Lopes had various moments of his career as a long distance runner. He was successful and unsuccessful during his races and could not reach permanent results. However, when Carlos Lopes was getting older, his sport shape started getting to be extremely good. When Carlos was 37 years old, he won his first Olympic gold medal in marathon (1984 Summer Olympics, in Los Angeles). This Carlos Lopes Olympic gold medal was not only his first Olympic gold medal during his sport career, but also it was the first Olympic gold medal that won the Portugal country. When Carlos Lopes won an Olympic gold medal, he broke a new Olympic marathon record (2:09.21) that only was broken again in 2008 Summer Olympics, in Beijing. To add, when Carlos Lopes won Olympic gold medal, he was the oldest male marathon runner who had ever won Olympic marathon (he was 37 years old). After 1984 Summer Olympics, Carlos Lopes participated in Rotterdam marathon (Holland) and became the first male marathon runner in the world who finished the marathon faster than 2 hours and 8 minutes. Because of these distinguished achievements in sport and because of a hard working, Carlos Lopes is one of the greatest sportsmen in Portugal. 

Kodėl Carlos Lopes yra nusipelnęs Portugalijos šalies sporto istorijoje? Jis yra pirmasis sportininkas, kuris laimėjo aukso medalį olimpinėse žaidynėse, atstovaudamas Portugalijos šalį. Dėl šio pasiekimo šis sportininkas yra laikomas Portugalijos herojumi. Carlos Lopes (Carlos Alberto de Sousa Lopes) gimė 1947 metais vasario 18 dieną. Kai jis buvo jauno amžiaus, norėjo žaisti futbolą, tačiau tėvas ragino Carlos užsiimti lengvosios atletikos sportu. Kai Carlos buvo 20 metų (1967-ieji metai), jis prisijungė prie sporto klubo veiklos ir pradėjo užsiminėti ilgųjų distancijų bėgimu. Carlos Lopes ilgųjų distancijų bėgimo sporto karjera buvo įvairiapusiška. Jam įvairiai sekdavosi, nebūdavo stabilių pasiekimų. Tačiau kai Carlos Lopes tapo vyresnio amžiaus, jo sportinė forma išsiugdė ypač gerai. Kuomet Carlos Lopes buvo 37-eri metai, jis pirmą kartą savo gyvenime laimėjo aukso medalį olimpinėse žaidynėse maratone (1984-ių metų vasaros olimpinės žaidynės Los Andžele). Šis Carlos Lopes olimpinis aukso medalis buvo ne tik pirmasis jo sportinėje karjeroje, bet ir pirmasis aukso medalis olimpinėse žaidynese, kurį kada nors yra iškovojusi Portugalijos šalis. Tuomet, kai Carlos Lopes laimėjo šį olimpinį aukso medalį, jis pasiekė naują olimpinį maratono rekordą (2:09.21), kurį po to pagerinti pavyko tik 2008 metų vasaros olimpinėse žaidynėse Pekine. Be to, kai Carlos Lopes laimėjo olimpinį aukso medalį 1984-ų metų vasaros olimpinėse žaidynėse, jis tuomet tapo vyriausiu vyru bėgiku, kuris kada nors yra laimėjęs olimpinį maratono bėgimą (jam buvo 37-metai). Po olimpinių žaidynių Carlos Lopes dalyvavo Roterdamo maratone (Olandijoje) ir tapo pirmu žmogumi pasaulyje, kuris pasiekė finišo liniją greičiau nei per 2 valandas 8 minutes. Dėl šių reikšmingų pasiekimų ir sunkaus darbo, Carlos Lopes yra vienas iš geriausių Portugalijos sportininkų.

Jose Saramago

    

"I will not say:

The silence suffocates me and gangs.

I am silent, stay silent,
For the language I speak is of another race."

Jose de Sausa Saramago (16 November 1922-18 June 2010) was a Portuguese writer, dramatist and journalist. His works, some of which can be seen as allegories, commonly present subversive perspectives on historic events, emphasizing the human factor. 

Awarded the 1998 Nobel Prize in Literature, more than two million copies of Saramago's books have been sold in Portugal alone and his works have been translated into 25 languages. The writer was also a founding member of the National Front for the Defence of Culture (Lisbon, 1992). A proponent of libertarian communism, Saramago came into conflict with groups such as the Catholic Church. He was an atheist who defended love as an instrument to improve the human condition.

                                                                     

          

 Style and themes

Saramago's experimental style often features long sentences, at times more than a page long. He used periods sparingly, choosing instead a loose flow of clauses joined by commas. Many of the writer's paragraphs extend for pages without pausing for dialogue (which Saramago chooses not to delimit by quotation marks). When the speaker changes, Saramago capitalizes the first letter of the new speaker's clause. Writer's works are often referred to his other works. Saramago completely abandons the use of proper nouns, instead referring to characters simply by some unique characteristic. An example of Jose style reflecting the recurring themes of identity and meaning can be found throughout his works.

 Nobel Prize

Saramago was awarded the Nobel Prize for Literature in 1998. The Nobel committee praised writer's "parables sustained by imagination, compassion and irony" as well as his "modern skepticism" talking about official truths. According to a famous American critic Harold Bloom, Jose Saramago was "the most talented writer in today's world," deserved appropriate recognition for his works more than any other Nobel Prize candidate.

 

„ Aš nesakysiu:

Tyla dusina mane ir gaują.

Aš esu tylus ir liksiu tylus
Nes kalba, kuria kalbu, yra kitos rasės.“

  

Jose de Sausa Saramago (1922 m. lapkričio 16 d.- 2010 m. birželio 18 d.) buvo porugalų rašytojas, dramaturgas bei žurnalistas. Kai kurie jo kūriniai gali būti suprasti kaip alegorijos, o istoriniuose įvykiuose pabrėžiamas žmogaus faktorius.
1998 m. apdovanoto Nobelio literatūros premija, vien Portugalijoje parduota daugiau nei 2 mln. Saramago knygų, kurios išverstos į 25 kalbas. Rašytojas taip pat buvo Nacionalinio Kultūros Gynimo Fronto (1992 m. Lisabona) steigėjas. Būdamas liberalinio komunizmo šalininku, Saramago įsivėlė į konfliktą su katalikų bažnyčios grupės nariais. Jis buvo ateistas, kuris manė, jog meilė yra instrumentas pagerinti žmonių būvį.
 

 

 Stilius ir temos

  

Saramago eksperimentiniam stiliui būdingi ilgi sakiniai, dažnai ilgesni nei vienas puslapis. Retorinę kalbą jis naudojo taupiai, vietoje jos pasirinkdamas laisvąją kableliais sujungtų sakinių tėkmę. Dauguma rašytojo pastraipų puslapiuose tęsiamos be pauzių dialogui (Saramago renkasi neriboti kabučių). Kai kalbantysis pasikeičia, Saramago didžiąja raide pradeda naujojo kalbančiojo sakinį. Rašytojo darbai dažnai siejami su kitais jo darbais. Saramago visiškai atsisako tikrinių daiktavardžių naudojimo, vietoje to veikėjus susiedamas tiesiog unikalia charakteristika. Jose stiliaus pavyzdys, atspindintis pasikartojančias identiteto ir reikšmės temas, randamas visuose jo darbuose.

Nobelio premija

1998 m. Saramago buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. Nobelio komitetas gyrė rašytoją už "paraboles, palaikomas vaizduotės, užuojautos ir ironijos", taip pat ir už "modernųjį skepticizmą" kalbant apie oficialias tiesas. Pasak žymaus amerikiečių kritiko Harold Bloom, Jose Saramago buvo "talentingiausias šių dienų rašytojas", nusipelnęs tinkamo pripažinimo už nuveiktus darbus labiau nei bet kuris kitas Nobelio premijos kandidatas.

.